- ne, ačiū, aš nevalgysiu vištienos, aš jos netoleruoju.
- Jūs alergiška vištienai?
- nealergiška, aš tiesiog jos netoleruoju.
- ...??? |
Maisto netoleravimas – tai lėtinė nepageidaujama organizmo reakcija į maisto produktus. Apie 80% žmonių turi maisto netoleravimo simptomų.
Medicinos tėvas Hipokratas (460-375 m. pr. Kr.) pirmasis aprašė alergiją maistui. Titui Lukrecijui Karui (95-55 m. pr. Kr.) priklauso frazė: “Kas vienam - maistas, tas kitam – nuodas“.
Dabar, labiau nei kada anksčiau, įvairios dietos ar griežtas maisto parinkimas yra labai svarbus gydant daugelį ligų ir ankstyvą senėjimą. Cheminių medžiagų gausa mūsų buityje ir įvairūs jų priedai maiste stipriai įtakoja kiekvieno iš mūsų sveikatą.
Imuninė sistema - svarbiausia
 Kiekvieno organizmo imuninė sistema atlieka dvejopą darbą:
1) atitinkamai reaguoja į infekcijų agentus, sukurdama prieš juos antikūnus;
2) suardo potencialiai vėžines ląsteles ar toksinus, patenkančius į organizmą.
Imuninė sistema neturi būti „aktyvi“ pastoviai, ji pavargsta, nusilpsta ir, laikui bėgant, nebeatlieka organizmo apsaugos funkcijų. Maistas, vaistai, visos aplink mus esančios medžiagos gali pastoviai aktyvinti imuninę sistemą. Esant pastoviam imuninės sistemos ir aplinkos faktorių nesuderinamumui, kraujo ląstelės išskiria žalingas ląstelei medžiagas, atpalaiduoja laisvuosius radikalus, kaip ir bet kokios infekcijos atveju.
Imuninės sistemos išsekinimas sąlygoja organizmo nusilpimą, neatsparumą infekcijoms, nesugebėjimą susikoncentruoti, emocinį nuovargį ir nerimą. Ilgai besitęsiantis uždegiminis procesas gali sukelti fizinius organizmo negalavimus, tokius kaip migrena, sąnarių skausmai, odos ligos, virškinimo problemos, nuovargis, astma, nevaisingumas, psichozės, nutukimas ir pernelyg ankstyvas senėjimas.
Įdomu...
Iki antrojo pasaulinio karo JAV žemės ūkio chemijos produktų tiesiog nebuvo, o nuo 1995 metų JAV žemės ūkis sunaudojo 45 milijonus tonų dirbtinių trąšų ir 770 milijonų tonų nuodingų pesticidų kasmet. Tai sudaro apie 3 svarus pesticidų kiekvienam JAV gyventojui. 1999 metais JAV 95 % auginamų grūdinių kultūrų naudojo chemines medžiagas. Tik 1996 metais į pasaulio rinkas atėjo genetiškai modifikuoti produktai, o dabar jie užima apie 60-70 % rinkos. Milijonams gyventojų, kurie yra jautrūs įvairiems alergenams, nėra galimybės pasirinkti maistą (dažnai nėra informacijos, kiek ir kokių medžiagų yra konkrečiame produkte), o tuo pačiu – nėra galimybės apsaugoti savo sveikatą. Dar viena industrinių valstybių visuomenės problema – alerginės reakcijos ir rezistencija antibiotikams. Kitas rizikos faktorius – oro tarša. Širdies ligų tikimybė padidėja net 300% gyvenantiems šalia greitkelių. Skaityti toliau...
|
